Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
Informacini? inovacij? ?diegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)
Vilnius, 1998
Turinys:
Anotacijos (lietuvi? ir angl? kalbomis)
3
1. ?vadas 5
2. Inovacij? reik?m?
6
3. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
S?jungoje 7
4. Inovacini? technologij? programa ESPRIT
12
5. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
aktualijos 16
6. I?vados 22
7. Literat?ros s?ra?as
23
8. Priedai 24
Anotacija
Kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti informacini? inovacij?
?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir nu?viesti bendras vystymosi
tendencijas ?ioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacini? inovacij? analiz?,
apibr??imas, j? vieta kit? inovacij? tarpe. I?nagrin?tos bendros
tendencijos Europoje informacini? inovacij? vystymo srityje, taip pat
pateikta trumpa konkre?ios programos ap?valga su prioritetin?mis sritimis
ir konkre?iu j? finansavimo planu. Ap?velgiant tendencijas Europoje buvo
stengiamasi akcentuoti tai, kas gali b?ti labiausiai aktualu Lietuvai.
?inia, kad ne visos Europoje sprend?iamos problemos jau at?jo iki m?s?. O
kai kurios, kurias mes sprend?iame dabar, Europoje buvo i?spr?stos jau
anks?iau. D?l ?ios prie?asties kursiniame darbe taip pla?iai aptarti
Europos S?jungos institucij? darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrin?ti
?iuo metu vykstan?ias inovacijas vienoje i? informacini? inovacij? sri?i?
(kaip standartin?s) Lietuvoje.
Summary
The purpose of this work was to review aspects of implementing
information innovations, their problems, make analysis of methods and throw
a light on the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their
place among other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s
information innovations are listed in this work too. Here you’ll find short
review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan
listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention
was paid to most actual of them for Lithuania. It’s known that not all
problems, actual for EU, are important for us too (they didn’t come yet).
And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us
now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions.
Finally, it was made attempt to review current Lithuania’s innovations
problems in small group of information innovations (this small group was
taken for example as common).
I. ?vadas
Prie? pradedant nagrin?ti informacini? inovacij? ?diegimo strategij?
ir taktik? reikt? apsibr??ti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai j?
tarpe priklauso informacin?s inovacijos, k? vadiname informacin?mis
inovacijomis.
?vair?s ?altiniai si?lo ?vairius inovacij? apibr??imus, vieni j?
konkretesni, kiti - labai abstrakt?s, bet visur pa?ia bendr?ja prasme
inovacijos suprantamos kaip nauj?, iki tol nebuvusi? dalyk? i?radimas ir
?diegimas. Iki ?iol gin?ijamasi inovacijos tur?t? b?ti suprantamos kaip
naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, ?renginys ir
pan.) ar kaip nauj? dalyk? ?diegimo procesas. ?iame darbe inovacijos
(konkre?iai - informacin?s inovacijos) bus traktuojamos kaip jau ?inomas,
i?rastas, turimas rezultatas - ir did?iausias d?mesys skiriamas ?i?
inovacij? pritaikymo b?dams ir problemoms aptarti.
Informacin?ms inovacijoms kit? inovacij? tarpe pastaruoju metu tenka
vis didesnis d?mesys ir vaidmuo, jos tampa viena i? spar?iausiai
besivystan?i? sri?i?. Kaip informacin?s inovacijos ?iame darbe bus
suprantamos visos inovacijos, skirtos duomen? perdavimo ir apdorojimo
efektyvumui pagerinti. ? ?i? inovacij? tarp? patenka visa did?iul?
kompiuterin?s technikos grup?, taip pat nema?a dalis elektronikos srityje
sukuriam? gamini?. Informacin?s inovacijos priklauso technini?-
technologini? inovacij? grupei. Tai did?iausi? praktin? reik?m? turin?i? ir
labiausiai paplitusi? inovacij? grup?. Tai grup?, kuriai priklausan?ios
inovacijos, yra labiausiai ap?iuopiamos ir b?tent ?iai grupei sukurti ir
taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, ?iai grupei
inovacij? skiriamos did?iausios ?vairi? fond? l??os.
II. Inovacij? reik?m?
Inovacij? pa?iose ?vairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas ma?a
kam kelia abejoni?. Kiekvienas naujas i?radimas, leid?iantis patobulinti ir
pagerinti mus supan?i? aplink? i? pat prad?i? sutinkamas labai
optimisti?kai. Bet kokia inovacija ne?a savyje tokias teigamas pasekmes:
( leid?ia pl?sti, gerinti mokslin? baz?, kuri buvo naudota ?iai
inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
( kyla mokslini? darbuotoj? (inovacijos autori?) kvalifikacija ir
did?ja j? patirtis;
( bent kuriam laikui atkreipia visuomen?s d?mes? ? ?ios inovacijos
pagalba sprend?iam? ar i?spr?st? problem? (o da?niausiai, kaip rodo
praktika, inovacijos vis d?lto problem? pilnai nei?sprend?ia, o jei ir
i?sprend?ia, tai akivaizd?iau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol
buvusios labiau u?sl?ptos, problemos);
( inovacijos autorius atsiduria d?mesio centre, tokiu b?du skatinami
ka?k? pana?aus pasiekti ir kiti potencial?s inovacij? k?r?jai;
( sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui ?vairias inovacijos
?diegimo stadijas vykdan?i? institucij?, tokiu b?du atsiranda naujos darbo
vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali i??aukti
inovacijas ir visai kitose, nesisiejan?iose (pavyzd?iui - organizacin?je,
juridin?je) srityse;
Atkreipkite d?mes?, kad visus ?iuos privalumus turi dar ne?diegta,
galb?t netgi dar juridi?kai neapiforminta inovacija. Inovacijos vert?
nepalyginamai i?auga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip beb?t? gaila,
bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidel? dalis
inovacij?.
Prakti?kai pritaikyta inovacija papildomai ?gyja dar tokius
privalumus:
( atne?a firmai (?monei, organizacijai) daugiau ar ma?iau matom?
ekonomin? naud?;
( gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),
pa?ym?tina, kad be kartas nuo karto realizuojam? inovacini? sprendim? firma
negali i?silaikyti ir ?sitvirtinti rinkoje;
( inovacija, kaip taisykl?, ne?a savyje firmos tiekiamos produkcijos
kokyb?s gerinim? ar kainos ma?inim?, d?l ko i?lo?ia galutinis vartotojas;
( paskatina kit? firm?-konkurent? inovacij? paie?k? ir diegim? ir
pan.
I? vienos pus?s inovacij? reik?m? sunku pervertinti, ta?iau i? kitos pus?s
i?kyla labai nema?as pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pa?i?ras
?iuo klausimu - prasideda aklas inovacini? sistem? kopijavimas,
neatsi?velgiant ? konkre?ias ekonomines s?lygas, kas beveik visi?kai
panaikina auk??iau i?vardintus prakti?kai pritaikytos inovacijos
privalumus.
III. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
S?jungoje
1996 m. lapkri?io 20 d. Europos Komisija pri?m? Pirm?j? Europos
inovacini? veiksm? plan? (The First Action Plan for Innovation in Europe)
[3]. ?is svarbus strateginis dokumentas pateik? bendr?j? schem?
inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties
prioritetin?mis priemon?mis, kuri? turi imtis Europos Komisija kaip
vykdomasis Europos S?jungos organas.
Kod?l Lietuvai svarbios ?io nedidelio leidinio id?jos ir kuo jis gali
b?ti mums naudingas?
Lietuva, ?engdama ? Vakar? Europ?, susiduria ir susidurs su tomis
pa?iomis politinio, ?kinio, intelektinio ir kult?rinio gyvenimo
problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas i? dalyk?,
jaudinan?i? Europos politikos ir ekonomikos pl?tros ideologus, yra
inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje stoka. ?mon?s, gav? mandat? vienokiu
ar kitokiu mastu koordinuoti Europos S?jungos ?k? ir moksl?, yra sunerim?,
matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindini? konkurent? -
Jungtini? Valstij? ir Japonijos - kurdamos bei diegdamos naujas
technologijas (o ypa? ?is atotr?kis ry?kiai matyti informacini? inovacij?
srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir
Japonija). Paradoksalu, jog Europa, i?laikydama ?imtametes universitetines
tradicijas, mokslini? pasiekim? po?i?riu b?dama tarp lyderi?, kai kuriose
srityse ai?kiai pirmaudama, komercinio ?gyvendinimo sferoje praranda
pozicijas.
Prie?as?i? esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas
mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta
tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie
2,7% BVP. Kitos svarbios kli?tys inovacijoms Europoje: menka mokslo
orientacija ? pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,
nepakankamas mokslinink? ir in?inieri? mobilumas, nelankstus finansavimas
bei mokes?iai, nepalanki teisin? aplinka. Tai vis duomenys i? “Pirmojo
veiksm? plano” pirmtak?s “?aliosios inovacij? knygos” (Green Paper on
Innovation) [1], kuri? pateik? Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir
E.Cresson. “?aliojoje inovacij? knygoje” i?keltos tikrai aktualios
problemos, ir tai liudijo v?liau sek? gaus?s auk?to lygio debatai, kuriuose
dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. ?vairi? nuomoni?
j?roje vieningai skamb?jo balsai, kad inovacinio po?i?rio deficitas yra
reali Europos S?jungai i?kilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir
globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas d?mesys ? tarpvalstybini?
susitarim? b?tinyb?, akcentuota nacionalin? ?vairov? bei skirtinga region?
situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji
gaminiai ir paslaugos, kurian?ios naujas rinkas, tai papildomos darbo
vietos bei gyvenimo s?lyg? pagerinimas, taigi ir socialini? problem?
sprendimas.
“?aliosios inovacij? knygos” ??velgtas ir i?keltas problemas
“Pirmasis veiksm? planas” paver?ia strateginiais veiksmais. Dokumento
strukt?ra labai ai?ki - tris prioritet? grupes atitinka trys veiksm?
kryptys:
1. inovacij? kult?ros skatinimas;
2. inovacijoms palankios aplinkos suk?rimas;
3. mokslo orientavimas ? inovacijas.
Si?lomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis - nacionaliniu ir
tarptautiniu, t. y. Europos S?jungos lygmeniu. Auk?tesn?j? lygmen? tur?t?
?gyvendinti Europos Komisija.
Inovacijos yra minties b?sena, reikalaujanti k?rybi?kumo, plataus
akira?io, verslo dvasios, dr?sos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis
m?stymas yra dalis bendro kult?ros lygio, kurio pl?tra, savo ruo?tu, daug
priklauso nuo ?vietimo ir suaugusi?j? mokymo. Tai vis? pirma yra
vyriausybinio lygio r?pestis. ?vietimo ir mokymo sistemos tur?t? orientuoti
? inovacin? m?stym?, ugdyti k?rybi?kum?. Viena i? Europos iniciatyv? ?ia
linkme yra “Mokymas informacin?je visuomen?je”, sudaranti galimybes
pasinaudoti naujausi? technologij? galimyb?mis ?ini? perdavimo procesui
gerinti. Nuolatinis ?vietimas reikalingas ir pramonei, ypa? smulkiajam ir
vidutiniam verslui, nes viena i? kli??i? smulkiosioms inovacin?ms ?mon?ms
yra ?ini? stoka ir informacijos brangumas.
Reikia kurti visuomen?s remiam? inovacij? skatinimo bei technologij?
perdavimo infrastrukt?r?, ? ?? proces? ?traukiant ir pramon?, kuriai
inovacij? k?rimas ir ?gyvendinimas tampa gyvybi?kai svarbiu, norint
u?tikrinti produkcijos konkurentingum?. Poreikis tarpregioniniam
bendradarbiavimui ir auk?tas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama
inovacij? kult?ros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir
kasdieniu poreikiu.
Inovacijoms reikia ruo?ti dirv?. Nauji mokslo ir pramon?s santykiai
formuojami ne tu??ioje vietoje, o jau nusistov?jusioje teisin?je,
administracin?je ir fiskalin?je aplinkoje. Svarbiausi teisin?s sistemos
darbai Europos S?jungoje - patentin?s ir kit? pramonin?s nuosavyb?s teis?s
r??i? harmonizavimas. Tai aktualu ne tik k?r?jui, bet ir intelektin?s
nuosavyb?s pirk?jui: abu yra suinteresuoti apsaugoti i?radim? teisini?
dokument? siena. Ir ?ios proced?ros turi b?ti pakankamai paprastos bei
pigios.
Inovacij? ?gyvendinimas neretai yra susij?s su didesne nei ?prasta
verslo rizika, tod?l kapitalas ne visada noriai suka ? inovacines ?mones.
Europos S?jungos valstyb?s tur?t? pasir?pinti sukurti paskol?, garantij?,
draudimo sistem?, kuri skatint? rizikos kapitalo panaudojim? naujoms
technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksm? plano” autori?
nuomone, ? rizikos kapitalo sfer? verta kreipti draudimo ir pensij? fondus.
Ypa? reik?t? skatinti tarptautinio kapitalo panaudojim? rizikingiems
projektams, sudarant jiems patrauklias s?lygas. Vienas i? tokio patrauklumo
b?d? gal?t? b?ti rizikos pasidalinimas tarp priva?i? investuotoj? ir
valstyb?s. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencial?s investuotojai
gal?t? gauti daugiau informacijos apie naujausi? technologij?
perspektyvum?, rinkos prognozes, nes kol kas viena i? rezervuoto rizikos
kapitalo po?i?ri? prie?as?i? - informacijos stoka.
Mokslo finansavimas vien i? valstyb?s saujos yra nepakankamai
efektyvus, tod?l tiesiogini? pramon?s ir mokslo ry?i? skatinimas bei
r?mimas teikia pla?ias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia
sudaryti teisines ir ypa? finansines s?lygas ?mon?ms, investuojan?ioms ?
nauj? techologij? k?rim? ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio
potencialo ir finansini? galimybi? disbalansas ry?kiai i?kyla, kalbant apie
atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. ma?as ?mones, kurias
sudaro “i?eiviai” i? universitet?. Tur?dami stipr? intelektin? potencial?
bei naujausias moksl? ?inias, jie stokoja l??? id?joms ?gyvendinti, o
sustipr?jus finansi?kai, tampa aktualiais tvirti ry?iai su buvusia mokslo
?staiga, nes i?sine?tosios ?inios greitai pasensta. Valstyb?s parama mokslo
ir technikos parkams (kaip vienai i? verslo inkubavimo form?) padidint?
tokiame mikrosociume susib?rusi? ?moni? i?gyvenimo galimybes. Reikalinga
visokeriopai skatinti ir kitos inovacij? paramos infrastrukt?ros k?rim? bei
pl?tr?
Inovacij? paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame
lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme),
INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra
galingi tarptautinio Europos S?jungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai
pla?ios galimyb?s dalyvauti bendruose projektuose su partneriais i? kit?
valstybi?, keitimasis patirtimi, mokslinink? ir in?inieri? mobilumo
didinimas, suaugusi?j? ?vietimas.
Konkretus ir lakoni?kas inovacij? planas atliepia dabartin?s Vakar?
Europos inovacij? poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama
linkme.
Ir “?aliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksm? plano” bendras vardiklis
yra inovacijos, kurios ?ia suvokiamos gana pla?iai. ?iandieniu supratimu,
aktualiu mokslo, technologij? ir ?kio pl?totei, inovacijos yra:
4. s?kmingas naujovi? k?rimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
5. gamini? asortimento bei j? rink? atnaujinimas ir prapl?timas;
6. nauj? gamybos, tiekimo ir platinimo metod? ?tvirtinimas;
7. vadybos, darbo organizavimo, darbo s?lyg? keitimas.
Inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje rezultatas - nauj? produkt?,
paslaug? k?rimas, dinami?ka pramon?s pl?tra, rinkos ni?? u?kariavimas ir
nauj? rink? suk?rimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir i?radybos
rezultat? panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastang?. Tod?l m?s?
visuomen?, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir
kult?rinio progreso ?alikel?je, turi kurti palanki? aplink? naujam verslui.
?ia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo tur?t? tekti valstybei,
kurios pareiga - formuoti inovacin?ms firmoms palanki? ?statym?, ekonomin?,
finansin? ir informacin? baz?, trumpiau tariant, kurti ir ?gyvendinti
palanki? valstybin? inovacij? politik?. Suvokimas, kad inovacijos yra
valstybinio r?pes?io objektas, Lietuvoje tik dabar tampa k?nu. Valstyb?
turi suformuluoti ai?kius tikslus ir b?dus u?sibr??tam tikslui pasiekti.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui
tur?t? tapti visuomen?s r?pes?iu. Pasaulin? pastar?j? dviej? de?imtme?i?
patirtis parod?, kad inovaciniuose procesuose didel? vaidmen? vaidina
smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kurios, ne?i?rint kai kuri? tr?kum?,
efektyviai stumia technologin? progres?, kuria ir ?gyvendina daug
perspektyvi? id?j?. Statistika negin?ijamai ?rodo, jog vienoki? ar kitoki?
param? gaunan?i? nauj? smulkiojo verslo ?moni? “mirtingumas” nepalyginti
ma?esnis, o efektyvumas - didesnis nei pana?i? ?moni?, ?kurt? “laukin?s
rinkos” s?lygomis.
Globalin?s inovacijos ?vietime, pramon?je ir paslaug? sferoje
Страницы: 1, 2
|